Ir kloniais biro pelenai,
Iš dulkių kilę prieš mėnulį.
Varvėję sienomis sapnai
Kapais kišenėje vėl guli.

O kraterius patrakęs sniegas
Ant pievų strofomis kapos.
Kai metrais čia nutįsęs miegas,
Tironas kilpoje dejuos.

Kaip autostrada šveis skaičius ruletė,
Smaugs valandas sadizmo botagu.
Nelinkęs dėdė laikas pievoje gulėti
Kiekvieną kartą pradeda šlykščiu garsu.