Santrauka:
Mano geriausi vienišumai
Iš blizgaus popierėlio išvynioji „Švelnumą“.
– Kažkoks sušiuręs, – teisinies – kišenėje laikytas...
Čiulpiu aitroką įdarą, nuraudus pagalvoju:
„Šviežių saldainių ryt atneš kas kitas“.
Ir taip kaskart, kai balkone
Nulinkę gvazdikėliai pradeda žvalgytis,
Kai violetine spalva
Į plaukus įsisukęs žviegia rytas,
Kai žiemomis lyg konfeti
Ant palto drimba lygūs sniego kąsniai,
Kai pilnatis, seniai įkliuvusi nakty,
Košmarams pradeda dantis galąsti,
Romantiškai sugirgžda virš galvos
Kaimyno žingsnis tartum savas,
Į pianiną natos veržias atgalios,
Ir vėlei lieka žvilgsnis nedainavęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-03-19 17:23:54
Toks gražus. Prisipažinsiu, kad tik knygoj perskaičiau jį, bet patraukė, sužavėjo.
Tu tokia jaunutė, bet kartu tokia šaunuolė.
Į mėgiamiausius.
:
Sukurta: 2005-09-15 18:51:13
Mintis kabutėse nėra ta kuriai norisi kristi po kojomis ;)
Apskritai darbas įdomus, vertas perskaityti bent du kartus :)
Anonimas
Sukurta: 2005-09-15 18:33:46
Aš šįkart nenoriu vertinti, nenoriu girti ir komentuoti. Aš noriu pasidžiaugt ta nepakartojama eilėraščio akimirka ir padėkoti už ją ....
@--->-----