Iš blizgaus popierėlio išvynioji „Švelnumą“.
– Kažkoks sušiuręs, – teisinies – kišenėje laikytas...
Čiulpiu aitroką įdarą, nuraudus pagalvoju:
„Šviežių saldainių ryt atneš kas kitas“.

Ir taip kaskart, kai balkone
Nulinkę gvazdikėliai pradeda žvalgytis,
Kai violetine spalva
Į plaukus įsisukęs žviegia rytas,

Kai žiemomis lyg konfeti
Ant palto drimba lygūs sniego kąsniai,
Kai pilnatis, seniai įkliuvusi nakty,
Košmarams pradeda dantis galąsti,

Romantiškai sugirgžda virš galvos
Kaimyno žingsnis tartum savas,
Į pianiną natos veržias atgalios,
Ir vėlei lieka žvilgsnis nedainavęs.