Santrauka:
Šį eilėraštį parašiau būdamas blogos savijautos. Vakarykštė nuotaika.....
Atsispirti į žemę daugiau negaliu –
Nematau nė svajonių, nei džiaugsmo akių.
Aš norėjau, kad mudviem būtų smagu,
Bet širdyje man paliko be galo skaudu.
Subyrėjo viltis ir troškimas mylėti.
Aš norėjau beprotiškai meile tikėti.
Bet sparnuotos svajonės pranyko nūnai,
O širdyje prigeso amūro kerai.
Simas
2007-11-07 13:39:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-11 01:28:40
neatsispirta nei nuo žemės, nei kerams. Pabaiga net banalesnė už pradžią.
Vartotojas (-a): Simas
Sukurta: 2007-11-14 22:10:15
Nežinau, kas Jūsų nuomone yra ant liežuvio galo ir be prasmės ir esmės. Bet aš nerašau gana daug ir dažnai ir ne tada, kai kas užkrinta ant liežuvio galiuko. Kritika reikalinga, bet jei tai paverkšlenimas, tai ar tada verta rašyti. Nes aš rašau, ką man padiktuoja širdis.
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-08 03:50:53
pritariu Ramunei ir Dearniui.. Nors ir kokia nuotaika bebūtų nereikia rašyti kas ant liežuvio galo..
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-07 19:51:12
Tokia tai tatai buvo nuotaika...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-07 17:01:43
Auma uma uma, Auma uma uma, auma uma uma - amarai.
:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-11-07 14:54:53
Tekstas sudarytas iš klišių. Tikiu, kad gali parašyti geriau, kad ir tų jausmų tematika.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-07 14:19:18
Jausmingas toks.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-07 13:55:41
...skambus,jausmingas...puikiai sukurta akimirkos nuotaika...gražus kūrinys...