Atsispirti į žemę daugiau negaliu –
Nematau nė svajonių, nei džiaugsmo akių.
Aš norėjau, kad mudviem būtų smagu,
Bet širdyje man paliko be galo skaudu.


Subyrėjo viltis ir troškimas mylėti.
Aš norėjau beprotiškai meile tikėti.
Bet sparnuotos svajonės pranyko nūnai,
O širdyje prigeso amūro kerai.