Santrauka:
Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda :)
Susišiaušė mano vakaras angimis
Vakar dar nemokėjau neapkęsti.
Šiandien mano siela atmerkė akis
Ir joms visai nepatinka žinoti,
Kas bus rytoj.
Einu. Po manim upė.
Pūva auksaspalviai lapai
Tiesiai po kojom. Mano rytojus –
Tik dar viena diena, išblėsus nakčiai.
Sustingo šypsena ant veido kaukės.
Aš tik dar viena.
„Vakar“ Niekada nebuvo.
„Rytoj“ Niekada nebus.
O šiandieną praleidau lyg rūdis,
Nutekėjusias per pirštus,
Prastovėjusi ant sugriauto tilto.
Man jau vis tiek...
Luna_
2007-11-07 10:40:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-11-07 23:45:37
Rimavimas gan banalus ir tokio, kaip riškaus poezijos motyvo, išvis nesimato.Mintys šokinėja.
Mažoka vaizdingumo, bet nors jausmai šneka:]
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-07 20:31:56
Tikrai nusivylimas...
Anonimas
Sukurta: 2007-11-07 15:18:18
Eilėraštis liūdnas, bet man patiko, kaip liūdesys yra nupieštas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-07 12:46:22
...labai liūdnas.../Man jau vistiek/ negali būti - juk Tu stiprus Žmogus...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-11-07 11:11:34
oi,taip pesimistiškai...
žinoma,gyventi reikia čia ir dabar,
bet,jei siela atmerkia akis,tai gal jas pakelia ir į rytojų?
:)
apie dieną -lyg rūdis- taikliai...