Susišiaušė mano vakaras angimis
Vakar dar nemokėjau neapkęsti.
Šiandien mano siela atmerkė akis
Ir joms visai nepatinka žinoti,
Kas bus rytoj.

Einu. Po manim upė.
Pūva auksaspalviai lapai
Tiesiai po kojom. Mano rytojus –
Tik dar viena diena, išblėsus nakčiai.
Sustingo šypsena ant veido kaukės.
Aš tik dar viena.

„Vakar“ Niekada nebuvo.
„Rytoj“ Niekada nebus.
O šiandieną praleidau lyg rūdis,
Nutekėjusias per pirštus,
Prastovėjusi ant sugriauto tilto.
Man jau vis tiek...