. Anapus lango – juodas delnas nakties,
Išlydėjęs paukščio paskutinį mostą.
Šaltas mėnuo jau negano žvaigždės
Tik gręžia neapšviestą skruostą.
Susisukę, drėgni, rūdimis išrašyti
(šįmet šalnos pagailėjo spalvų)
Lapai – medžio laiškai – nudraskyti
Blaškosi vėjy neatradę takų
Pas tave... į tave... link tavęs...
Be laiškų, be prisirpusių uogų
Tuštuma tegaliu atslinkt
Išvagojusi pėdomis gruodą.
Anapus lango – tik lapkričio naktys.
Liūdesys sužvėrėjęs liovės gyvastį lakti...
-----------------------------------
Sapnai pagaliau apkabina vienatvę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-11-07 20:08:28
lb gerai suderinta:]
Anonimas
Sukurta: 2007-11-07 14:58:12
Labai.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-07 13:55:22
Labai gražiai apie lapkričio naktį:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-07 12:57:53
.../Lapai - medžio laiškai -/labai gražiai skamba tas lapkritys,nors ir liūdesio gaidomis...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-11-07 11:04:07
Vaizdingas ir mielas savo atvira ir nuoširdžia kalbėsena. O visą kitą už mane jau pasakė Vėtra.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-07 06:50:03
Gražiai vaizdžiai, su kitokiu rudens pajutimu. Puikios dvi priešpaskutinės eilutės, o paskutinėje - susitaikymas ir nusiraminimas.