.                        Anapus lango – juodas delnas nakties,
                          Išlydėjęs paukščio paskutinį mostą.
                          Šaltas mėnuo jau negano žvaigždės
                            Tik gręžia neapšviestą skruostą.

                            Susisukę, drėgni, rūdimis išrašyti
                             (šįmet šalnos pagailėjo spalvų)
                           Lapai – medžio laiškai – nudraskyti
                               Blaškosi vėjy neatradę takų

                              Pas tave... į tave... link tavęs...
                              Be laiškų, be prisirpusių uogų
                                  Tuštuma tegaliu atslinkt
                               Išvagojusi pėdomis gruodą.

                         Anapus lango – tik lapkričio naktys.
                      Liūdesys sužvėrėjęs liovės gyvastį lakti...
                             -----------------------------------
                          Sapnai pagaliau apkabina vienatvę...