Štai audeklas,
Jį audžiau tau.
Priglausk jį prie krūtinės,
Įkvėpk jo oro,
Persmelktas jis mano mintimis.
Begalinės
Grakščios, plonos jos,
Kartais dūsta
Naktimis.
Tada jos vienos klaidžioja
Pajūry,
Nesinori aust man jų –
Jos nuogos...
Atsisėdęs senas diedas žiūri –
Jam byra iš pintinės uogos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-07 02:38:36
visgi nesugebėjau susitvarkyt su kūriniu....negerai oj negerai....
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-06 22:23:13
" Atsisėdęs senas diedas žiūri –
Jam byra iš pintinės uogos."
Tas diedas - mėnulis,
uogos žvaigždės...
kai rašiau nepastebėjau, kad naudoju tiek daug įvardžių... man tai nebūdinga :)
nenaudėlis tas diedas, matė mano nuogas mintis pajūry... :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-06 21:56:52
Neblogai ir forma, ir turiniu. Ypač apie minčių grakštumą ir plonumą.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-06 20:40:19
Patiko plonos, nuogos mintys..
Anonimas
Sukurta: 2007-11-06 19:46:25
ar ne geriau būtų įvardžių nenaudoti kiekvienoje eilutėje? tai pigina tekstą, kuris ir taip neturi pakankamai stiprios atramos. šiuo atveju išlošiate savo darbo forma ir paskutinėmis dvejomis eilutėmis ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-06 19:26:50
...labai vaizdingas, originalumu spindintis...patiko...