Štai audeklas,
Jį audžiau tau.
Priglausk jį prie krūtinės,
Įkvėpk jo oro,
Persmelktas jis mano mintimis.
Begalinės
Grakščios, plonos jos,
Kartais dūsta
Naktimis.
Tada jos vienos klaidžioja
Pajūry,
Nesinori aust man jų –
Jos nuogos...
Atsisėdęs senas diedas žiūri –
Jam byra iš pintinės uogos.