Aukštikalnių gėlės pavasariais žydinčios
Išjudinti debesys laižo viršukalnes
Keterų paukščiai apkabinantys vėją
Lietus vėl lietus į sielą pribėrė
Takais šešėlių kojos nespėdamos
Pinasi skubiai ne tie mes kur vėlinas
Bičių dūzgimui mintys paklususios
Akys kur akys lyg žvaigždės išblukusios
Nesusapnuoti sapnai dingsta kryžkeliuos
Svajos vaikystės į užmojus iškeistos
Laiko tvirtovė išplaukusiems toliuosna
Už horizonto vėl viskas kartojasi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-09-15 17:04:37
Gaivus. Kaip tik ruošiuosi į aukštikalnes ;)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-09-15 14:05:30
Gražus kalbėjimas, lyriškas, bet reikia dar vinuko, kitaip tariant, gero cviako, tuomet toks kalbėjimas bus net įsimintinas.