Aukštikalnių gėlės pavasariais žydinčios
Išjudinti debesys laižo viršukalnes
Keterų paukščiai apkabinantys vėją
Lietus vėl lietus į sielą pribėrė

Takais šešėlių kojos nespėdamos
Pinasi skubiai ne tie mes kur vėlinas
Bičių dūzgimui mintys paklususios
Akys kur akys lyg žvaigždės išblukusios

Nesusapnuoti sapnai dingsta kryžkeliuos
Svajos vaikystės į užmojus iškeistos
Laiko tvirtovė išplaukusiems toliuosna
Už horizonto vėl viskas kartojasi