Sustok.
Kur skubi? Manai, kad daugiau pasieksi?
Nuraminsiu. Nė velnio.
Nekalbėk.
Žodžiai yra beverčiai...
Tai kam aušinti burną?..
Užsimerk.
Patys gražiausi dalykai gyvenime yra nematomi.
Patikėk manimi!
Neverk.
Ašaros – silpnumo ženklas.
O tu juk nenori būti silpnas!
Nesvajok!
Svajonės suspardo sielą,
o invalidai žmonės nereikalingi.
Nemylėk.
Tai tik cheminės reakcijos organizme,
kurios ne visada baigiasi gerai...
Nemeluok.
Melas – velnio išmislas,
Tačiau labai reikalingas!
Nepyk.
Pyktis kenkia grožiui,
o į pabaisas niekas nežiūri…
Nekentėk.
Kad ir „per kančias į žvaigždes“,
bet mums iki jų dar labai toli.
Nebijok.
Drąsa pasipuošę tik kvailiai,
Tačiau ar jie nelaimingi?
Nesišypsok.
Jei pasauliui rodysi dantis,
Tau juos greit išmuš!
Pasitikėk.
Bent kada savimi.
Gal gausi, ko seniai norėjai…
Neklausyk.
Manęs. Juk tu čia protingiausias.
Įdomu tik, kodėl dar be medalio?
Neklysk!
„Klysti žmogiška“,
o tu sieki geriausio…
Drile
2007-11-05 12:24:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-05 14:00:20
...taip, gyvenimas vieni klystkeliai, nors visada atrodo, kad einame tiesiausiu keliu...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-11-05 13:02:44
„žodžiai beverčiai"
„...kam aušinti burną?"
„Ašaros – silpnumo ženklas"
Pasigesta rimtesnės saviraiškos.
Išvada: toliau už „errare humanum est!" nepasislinkta.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-05 12:36:31
Sustosiu, tylėsiu, užsimerksiu (vakare), nežliumbsiu, svajosiu (kitaip nemoku), ir taip nemyliu, nemeluosiu, nemoku pykti, apie kentėjimą dar pagalvosiu, nebijosiu (arba bijosiu), nesišypsosiu (dantų gaila), pasitikėsiu, o tavęs beveik klausau, o dėl klydimo - visą laiką klystu, ir nepasimokau iš paklydimų.... Patiko kūrinys. :)