Kažkas tokio

Santrauka:
Kažkas tokio, kokio niekas nesupras...
Jo akys buvo pilkos kaip ir jo gyvenimas. Jo plaukai tamsūs kaip ir mintys. Jis buvo jaunas. Tikriausiai pernelyg... Jis neturėjo nė vieno draugo. Jo vardas buvo Eras...
  ...Juoda naktis, juodas pasaulis numiręs seniai, juodos svajonės dūžta per greit...
...Jo vardas buvo Eras. Keistas vardas keistam žmogui. Galbūt per keistas... žmogus? Keistos mintys dažnai apnikdavo jauną jo protą. Kodėl mes gyvenam? – klausdavo jis. Bet niekas nežinojo atsakymo...
  ...Per sunkus krovinys ant pečių, slegia sielą per daug...
...Bet niekas nežinojo atsakymo. Galbūt tai buvo kiti laikai, o gal kitas gyvenimas? Galbūt tada žmonės nemokėjo klaust... gyvenimo? Galbūt tada nebuvo žodžio galbūt. Galbūt...
  ...Juodos eilutės baltam lape, juoda siela liūdi baltam narve...
Galbūt... Eras buvo neturtingas. Bet ką reiškia turtas?... Pinigus, prabangą, o gal baltumu tviskančią šypseną? Tada nebuvo pinigų, prabangos ir baltumu tviskančių šypsenų, nes tada visi buvo lygūs, bet vaikščiojo liūdni... kaip Eras? Kaip Eras... Nes jis buvo vienas iš jų. Iš tų, lygių, kurie vaikšto liūdni. O ką reiškia liūdesys?...
...Šviesos nėra, diena numirus, džiaugias nakties tamsa...
...O ką reiškia liūdesys? Bet niekas ir vėl nežinojo atsakymo. Bijojo klaust. Gal baimė per daug sukaustė jų širdį? Įdomu, ar jie išvis tokią turėjo...
...Širdis numirus narsiai miega...
...Įdomu, ar jie išvis tokią turėjo...

Jo akys pilkos kaip ir jo gyvenimas...

Pilka spalva Ten buvo pagrindinė. Pilkas lietus, pilki stogai, pilka žolė ir pilkos...sielos? Pilkos... Pilkai ir monotoniškai tie pilki žmonės pilkai gyvendavo savo pilką gyvenimą. Pilką ir pliką. Pliką kaip pilkai pliką pakaušį. Pilką ir pliką...
...Pilkame name šviesa dega juodai...
...Pilką ir pliką. Ten nebuvo nieko linksmo. Tik Ponas Nemirtingasis Liūdesys. Likimas tam pasauliui nesišypsojo, jei išvis Likimas šypsosi, jei tie žmonės kažkada išvis matę šypseną. Gerą, tikrą ir nuoširdžią šypseną. Tikrą šypseną...
...Baimė sukaustė širdis seniai...
...Tikrą šypseną. Tie žmonės buvo užmiršę viską kas linksma, kas juokinga, kas nuoširdu ir kas tikra. Tikrumo nebebuvo likę...
...Tyloj numirė tamsa...
...Tikrumo nebebuvo likę. Ten žmonės ne gyveno, o egzistavo. Ką reiškia gyvent?- klausdavo Eras. Bet niekas nežinojo atsakymo. Ir nežinos amžinai...
...Juoda naktis, juodas pasaulis numiręs seniai, juodos svajonės dūžta per greit...
...Amžinai. Jei išvis buvo amžinybė.


...Amžinybė klestės amžinai, kol vergaus pasauly vergai...



Vergai, kaip Eras.
paukščio sparnai

2007-11-04 15:01:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...