Na, gelkit, plakit juos,
Juk jie ne jūsų –
Kad nemodernūs,
Kad akli kai kam,
Kad berašydama
Ir vėl pargriūsiu,
Paskyrus kirtį
Skiemeniui kitam.
Ir be manęs apstu
Didžių išminčių.
Kablelio vietą,
Žodžių vainikus
Laisvai išdėstančių
Ir bendraminčių,
Skaičiuojančių lyg
Akmenis rimus.
Eilėraščiai?
Per skambiai pasakyta –
Gyvenimas
Ant lapo paraštės...
Kada neieškai sau
Likimo kito,
O tiktai – trisdešimt
Trečios raidės...
Tebus ji vidury,
O gal prie galo –
Svarbu, kad mano
Ir kad tik manaip
Nugultų vieton
Ant senučio stalo
Su mintimi,
Išdėstyta kitaip.
Na, gelkit, plakit juos –
Juk jie ne jūsų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-11-05 13:19:02
„Gyvenimas / Ant lapo paraštės..."
Kūryba – irgi gyvenimo mokykla.
Gal daugiau dvasinio...
Anonimas
Sukurta: 2007-11-04 13:53:45
Patiko eilėraštis,jaučiasi nuotaika,pritariu dėl trisdešimt trečios raidės Besparniui angelui:išraiškingas pasakymas.
O kritikos kartais reikia,na bent man :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-04 13:05:26
Puiki mintis visai nesinori nei gelti, nei plakti. O be to - dabar mušeikos ir kandžiai išėjo iš mados. Kaip sakė gerbiamas ir žymus katinas Leopoldas: "Vaikučiai, gyvenkime draugiškai, a?"
O dėl kūrinio - man patiko ir mintis su trisdešimt trečia raide irgi ;)
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-04 12:51:43
"Na, gelkit, plakit juos –
Juk jie ne jūsų..."
Manau, plakimas padeda eiti pirmyn, jei supranti jo svarbą... "/Juk jie ne jūsų..." - savo plakti reikia dar labiau..
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2007-11-04 11:51:14
ekspresyvu, nurimkit. Surimuota neblogai, dedikacija nevykusi.