Na, gelkit, plakit juos,
Juk jie ne jūsų –
Kad nemodernūs,
Kad akli kai kam,
Kad  berašydama
Ir vėl pargriūsiu,
Paskyrus kirtį
Skiemeniui kitam.

Ir be manęs apstu
Didžių išminčių.
Kablelio vietą,
Žodžių vainikus
Laisvai išdėstančių
Ir bendraminčių,
Skaičiuojančių lyg
Akmenis rimus.

Eilėraščiai?
Per skambiai pasakyta –
Gyvenimas
Ant lapo paraštės...
Kada neieškai sau
Likimo kito,
O tiktai – trisdešimt
Trečios raidės...

Tebus ji vidury,
O gal prie galo –
Svarbu, kad mano
Ir kad tik manaip
Nugultų vieton
Ant senučio stalo
Su mintimi,
Išdėstyta kitaip.

Na, gelkit, plakit juos –
Juk jie ne jūsų...