Santrauka:
Sakė, kad gražus kūrinys.
Stoviu mėnesienoj. Pilnatis.
Kažkieno įdėmus žvilgsnis
atveria jausmus many.
Tai baltame veide žėri mėnulio sidabrinės akys.
Tu man artimas, gražiausias šviesuly.
Stoviu medžio paunksnėj. Naktis.
Girdžiu balsą, kažką šnabždant: pasiimk mane, užrašyk mane.
Jaučiu, kad esu niekas - batlaižys.
Kad tik gyventi būtų lengva, kad tik
matyčiau tavąjį šešėlį, garbusis šviesuly.
Stoviu ir rašau balčiausia ašara
tavajam sidabriniam popieriuj. Viltis.
Ji negęsta, auga toj mėnulio pilnaty.
Turbūt esu sentimentalus kvailys,
Nes tik man vienam tu parūpai, gražusis visatos šviesuly.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-01 22:43:03
Vaizdas gražus. Lyg nupieštas. Mintis skausminga. Rašyti balčiausia ašara - stipru.
Tik eilutes dar reikėtų padailinti, išmėtyti nereikalingus žodžius - būtų visai kitas svoris.
Ir gal visai nereiktų tos paskutinės eilutės. Kūrinys nuo to nenukentėtų.
Vartotojas (-a): sargyba
Sukurta: 2007-11-01 21:52:01
tikrai gražu :) man asmeniškai, kažko trūksta, bet tai juk Jūsų darbas :) patiko.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-01 21:45:36
Gražus. " rašau balčiausia ašara
tavąjam sidabriniam popieriuj.Viltis.
auga toj mėnulio pilnaty"
Tik su šita mintim nesutinku:"Nes tik man vienam tu parūpai". Ne, oi ne. :D