Santrauka:
Tokia nuotaika...
Nudažyk mano vienišą medį
Šėlsmo rudenį vėjo spalva –
Joks paukštelis ant jo nebegieda,
Kai tokia nupilkėjus laja.
Ir pavasario čia nebeieško,
Nebelaipioja vikrūs vaikai.
Kartais šaką nudžiūvusią teškia
Vėjo gūsis rausvais paryčiais.
Pastovėki prie vienišo medžio,
Kai melodijas vėjo šlamu.
Už nemylimą šiandien atleidžiu –
Negailėk rudeninių spalvų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-11-02 11:09:24
Liūdnoka ta daina, bet "imanti" už dūšios.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-11-01 21:53:36
Tikrai dainingas ritmas. Ir melodingi žodžiai. Paveiki daina turėtų būti. Tikiu, jog ir bus ;)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-11-01 16:14:45
skausminga, grazi daina. Daug jausmo kurinyje....
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-01 14:22:48
Puikiai sudėliotas, labai lyriškai ir melodija tokiems žodžiams labai tiktų:-)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-01 13:14:18
Ir aš prisijungiu prašydama, kad nepagailėtų spalvų...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-01 13:04:12
nu Nuodai, gerai ir jūsų "liežuvis parištas, pakabintas" taip liaudyje išsireiškiama kai kas nors moka gražiai pašnekėti; nu tai čia autorius gražiai jausmingai; ( daina, lyriška tekstiniu turiniu); taip atrodo, nu reikia nupaišyti, net širdį suspaudžia; gražiai kalbate (sukuriate) Nuodai, paprastai ir gražiai; gyvai kažkaip ir žmogiškai, jausmingai bet be patoso, sentimentų didelių, jautriai;
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-01 12:51:04
...labai jautriai šiltai ir ilgesingai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-01 12:15:33
lyg prašymas,išsiveržęs iš širdies...
Pastovėsiu.