Ne tai ne geriausias kūrinys.., bet nereikia man laukti 100 metų, kad suprasčiau kad parašiau geriausią savo kūrinį(IŠ VISŲ ČIA BUVUSIŲ(KALBU APIE SAVO KŪRINIUS)):
1. JIS SULAUKĖ DAUGIAUSIAI DISKUSIJŲ (PRIEŠ TAI NEI VIENAS MANO KŪRINYS NE)
2. JIS BUVO KITOKIOS PATEIKIMO FORMOS
3. NET AŠ PATS JO IKI GALO NESUPRANTU IR PAAIŠKINT NEMOKU.
4. PIRMĄ KARTĄ MAN PAVYKO PASAKYTI TAI KAIP NORIU KĄ NORIU
TAIGI TAIGI. JIS ĮTAKOJO MANO TOLESNIAI KŪRYBAI IR LAUKIT AR NELAUKIT, BET STENGSIUOS IR RAŠYSIU TOKIUS AR PANAŠIUS KŪRINIUS. :) ;)

Natūralu, kad šis iš tiesų geras kūrinys sulaukė net filosofinės diskusijos. Blogi kūriniai nesulaukia. Tik, mielas Godeze, kol kas niekas, net Tu pats, negali žinoti, ar tai - GERIAUSIAS kūrinys. Tikrąją vertę nustato ne kritikai ar autoriai - tik Laikas. Tik jis neklysta. Turbūt nežinai, kas toks SIULI PRIUDOMAS? Šiaip ar taip, L>TOLSTOJUS daugiau žinomas; tuo tarpu S.Priudomas - pirmasis Nobelio literatūrinės premijos laureatas (1901 m. suteikta), o L.Tolstojus nieko negavo, nors tuomet dar buvo gyvas. Mes galim tik spėlioti, ar ne be reikalo popierių gadinam. Tai va ir atsakymas: palaukim 100 metelių - ir pažiūrėsim: arba patvirtinsim, arba paneigsim...

tai geriausias mano kūrinys... ar kas gali paneigt tai? ;)

čia tai kommentaras... malonu, kad kažkas suvokė taip, kaip reikia...;) ačiū už išsamų komentarą... o dėl minučių, tikiuosi jos bus nepaskutinės. Dar sykį dėkui už komentarus. ;)

Keista skaityti kai kuriuos komentarus - ypač autorių, kurių poeziją mėgstu. Šiam autoriui paploti reikia, o ne kritikuoti. Nereikėtų virpėti dėl radikalesnio požiūrio į vertybes, nes daugelis jų tapo formalios, deklaratyvios. O dėl "Kristaus įsčių"... Hm. Kodėl tokio įvaizdžio negali būti? Tai anksčiau poezija buvo taikoma mergelių grožiui apdainuoti (net tuomet išimčių būdavo), šiuolaikinėje erdvėjė ji - nuostabi "grynojo proto" alternatyva ir egzistuoja kaip filosofinio diskurso elementas. Zaratustra eilėraštyje tampa KITOKIO vertybių suvokimo simboliu, ir tiek. Ir dėl suicidinių minčių nėra ko pergyventi, kadangi jų čia nėra nė kvapo: "pabėgt/ Greičiau palikt pasaulį/ JŪSŲ",- ir toliau: "(...) nuo šios akimirkos ESU" - tik filosofinis ATSISAKYMAS įgrisusio deklaratyvaus vertybinio konteksto.
Eilėraštis labai geras, ir tvirtinu tai drąsiai. Nereikia poetinio teksto suvokti kaip prozinio teksto - ir viskas atsistoja į savo vietas.
Dovanokit už ilgą komentarą. Dėkoju autoriui už puikiai praleistas minutes. Šaunuolis!

;)

Nieko nesupratau, nes ne mano smegenoms... tik žinau, kad keturios paskutinės eilutės - patiko. keista, kad patiko, nes visos tų eilučių priešistorės neįkirtau nei bum bum... (nieko tokio - čia mano problema:) )

Nu gerai gerai neturėjo Kristus įsčių... O dabar turi..;) Aš tai interpretavau jo svarba... prilyginau motinos įsčioms... Dėkui..;))

"Labai subjektyvus" - labai, tikrai labaai =) ) )

Aš nesutinku, kad tai silpnas kūrinys,
gal būt per sunki pateikimo formą..;))

"o kiek patoso. kiek didelių žodžių, kurių reikšmės pats autorius, akivaizdžiai, nesupranta." juk visa tai iš pasąmonės..;)))))))P

Bet jis pagimdė religiją... ar ne?;D

Maištaujantis, su suicidiniu atspalviu. Gyvenimo prasmės ieškojimas su nusivylimu ir iki kraštutinumų. Bet paskutinė eilutė atperka savo žmogiškumu.
Kažkaip keista dėl Kristaus įsčių - Kristus - vyriškos giminės.

mmm... gerai... sutinku.. be žodžiu.. bet kokiu atveju man patinka, tai ką parašiau, ir tai tik eksperimentas... aš akivaizdžiai suprantu ką parašiau...galbūt tik - tik savaip...

gal kas komentarą kokį? ar nevertas šis kurinys komentaro?;)

o kiek patoso. kiek didelių žodžių, kurių reikšmės pats autorius, akivaizdžiai, nesupranta. filosofija - tai ne dideli vardai ir paviršutiniškos mintys. juo labiau tai ne poezija.
autoriui patariu giliai pasinagrinėti tai, apie ką bando rašyti - gal praeis noras, nes galimybių nelabai yra.