O Zaratrusta,
Rodyk kelią man.
Sėdžiu čia, kur saulė kelia kančią;
Žiūriu į gyvastį ir žinau,
Tai lemta jausti kiekvienam.
Užmušk tą mintį,
Kuri gimė Kristaus įsčiose...
Jau nutraukiau siūlą gailesčio
Pradui –
Jūs nenustojat niekinti manęs.
Zaratrusta,
Pasakyk jiems, šiems kvailiems pradams,
Tegul jie niekina tiktai save.
Aš ieškau priežasčių pabėgt,
Greičiau palikt pasaulį
Jūsų...
Nuodiju save mintim, kurios jus gydo –
Išeinu,
Palieku jums save suėst.
Aš – antžmogis, kurio Jūs niekad
Nepažinsit,
Antikristas nuo šios akimirkos esu.
Žinau, Jūs savo Dievą aršiai ginsit –
Bet aš tik savo kančią kuproje nešu.