Kaip šatėnuose rašo, geroje poezijoje nėra nei trupučio realybės, čia jau viena koja virš realybės atkelta ;) tai yra gerai

ar man galėtų kas nors paaiškinti, kuo šiais laikais eilėraštis nuo prozos skiriasi? ir ką apibrėžia eilėraščio-prozos žanras? pasakojamoji poezija, mąsčiau. tad kodėl ne pasakojimas? taip išeina prozai per trumpas, ar kaip čia yra? :)

jokum Parašė komentarų: 239 2007-10-30 14:32:11
aš tekalbėjau apie tekstą ir jo kokybę, gerbiama kvinta. O kas kur ir kągali, tai nepabaigiamos kalbos. Tiesiog apsirikau manydamas, kad esate aukšresniame lygmenyje ir mokate skaityti ir perskaitote, kas ir apie ką rašoma. Suklydau. Esu labai kaltas ir atgailauju.

jokum, neprimetinėkite man to savojo AŠ; labai jau neskoningai atrodo, nekaltinu jūsų, o jei jaučiatės kalu, tai jau jūsų asmeninis reikalas, man to klijuoti nereikia, na labai, labai jau neskoninga; (koksai tai lygis hmmm; sakyčiau ironiškas, bet labai primityvus - žemas, nėra šmaikštumo, nėra minties ašmenų, ironijoje, sarkazme tai pageidautinas faktorius, kad nebūtų blevyzga;.)
:)

Stipriai. Tiesiog puikiai suskambėjo.

čia apie išsilaisvinimą iš jausmų greičiau jų neneigiant ir neteisiant į teisingus ir neteisingus, jų neišsižadant, jų neištrinant, bet perstatant juos į kitą vietą - į kitos svarbos vietą, tai žvilgsnis iš šono -
tai tik jausmai kurie turi savo jausmų - emocinio intelekto istoriją laike;

Matote jokum,. tai ne medžiui kirsti kirvis;
inkrustuotas gali ir ilties gabalėliais, ir kaulo ir jei norite perlo gabalėliais - dar jūrinis periodas, laiko išraižytas, ir tuose išraižymuose yra įstatyti mamuto kaulo, mamuto ilties gabalėliai, na nepaliečiau perlų - jūros periodo; O emocinis intelektas vystėsi, ar mokėjo akmens amžiuje žmogus nekęsti, mylėti taip kaip dabar? Jo intelektas vystėsi, reiškia ir emocinis taip pat, čia laikas - laike žmogus, na ir visas tas neigimas negatyvių jausmų , ir teigimas pozityvių, kad reikia atsisakyti negatyvių, iš tikrųjų ir tie ir tie yra mintusinio ir pliusinio poliusu JAUSMAI - tik jausmai. Apskritai tai kai jau jūs man parodysite, jokum, jausmų kirvį, tada ir apžiūrėsime kur ir kaip jis turi būti inkrustuojamas, xi , kas limpa ir kas nelimpa; t.y. dabar pašnekėjote, kaip apie virtuvinį peilį šniceliam pjaustyti, kokios spalvos jo kriaunos, gal jos inkrustuotos kuo nors, ar šiaip plastmasinės, o gal tokios kalinių darbo - spalvotos? tada jis jau ne virtuvinis; ( na matau jūs jį ne taip supratote, žvelkite plačiau ne asmeniškai, o į žmogaus tvarinį no bezdžionės - žmogbezdžionės jokum, nuo savo protėvio iki dabartinio savęs )