Santrauka:
Iš dziedulio vynmaišio
Savęs neseikėju žvaigždynais,
Bet krenta jie į sielą,
Kad nors mirk!
O Dieve, kas Jinai?
Kaip piešti ją ant popieriaus ar mintyse,
Žvaigždynus imančią į savo būtį?
Galbūt tai nuotrupa,
Atskilusi nuo Visagalio,
Fragmentas Žodžio, kūrusio pasaulį?
O gal iš sielų mūsų Visagalis?
Atėjo.
Šviečia.
Degina ugnim.
Ir tikisi, kad gal daugiau neklausim,
Kas Ji.
Savęs neseikėju žvaigždynais,
Bet krenta jie į sielą,
Kad nors mirk!..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-30 22:20:30
Tik nereikia mirt... :) Geriau dar ką nors "žvaigždiško" sukurkit ir dar ir dar. Gerai?
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-10-30 19:59:59
...eilės -lyg"Ašara Dievo akyj"...Ir nenurieda -"Atėjo.
Šviečia.
Degina ugnim.
Ir tikisi, kad gal daugiau neklausim,
Kas Ji."
"Krenta...į sielą,
Kad nors mirk!.."
Ach,Pelėda ...Kodėl taip ilgai tą krištolinę žvaigždę vynmaišyj laikei?..Bet AČIŪ,kad leidai šiandien Ja pasigėrėti :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-30 18:05:51
ne kiekvienam skirtas tas žvaigždynų kritimas į sielą - autoriui pasisekė... :-)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-30 18:00:52
.........
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-30 15:43:14
...labai jaudinantis.../Degina ugnim/...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-10-30 15:16:11
Gero eilėraščio pavyzdys.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-30 14:05:33
Svarbu, kad jie krenta į sielą neseikėjami. Stipriai sudėliotas darbas.
Anonimas
Sukurta: 2007-10-30 09:05:05
priešprieša tarp noriu ir reikia,
tarp nenoriu ir būtina
savotiškai viskas pinasi,
turi savyje žavesio kūrinėlis