Santrauka:
Taip ir nešioju tą nežinią,
Tą nerimą savy.
Norėčiau išmokti valdyti sąmonę
Ir nesapnuoti balta suknele
Tavęs, einančios į kapelius
lankyti mamos kapo.
Vienoj rankoj – krepšelis
su kauptuku, grėbliuku
ir į skepetą suvyniota
duonos žiaubere.
Kitoj... O kas kitoj?
Neatsimenu.
Niekaip neatsimenu.
Taip ir nešioju tą nežinią,
Tą nerimą savy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-29 23:37:02
forma gal kiek per paprasta tokiam turiniu geram kūriniui
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-29 21:20:38
Ir neperskaitęs autoriaus vardo gali žinoti, kas jis. Pagulbio stilius - jautrus, atklydęs iš vaikystės prisiminimų, su šviesiu nerimu. Švelnus darbas, kalbantis.