Norėčiau išmokti valdyti sąmonę
Ir nesapnuoti balta suknele
Tavęs, einančios į kapelius
lankyti mamos kapo.

Vienoj rankoj – krepšelis
su kauptuku, grėbliuku
ir į skepetą suvyniota
duonos žiaubere.

Kitoj... O kas kitoj?
Neatsimenu.
Niekaip neatsimenu.
Taip ir nešioju tą nežinią,
Tą nerimą savy.