Vėlinės
. * * *
* * *
* * *
* * *
Tenai, kur pušys debesis šukuoja
Ir kryžiai žemėn įsegti,
Girdi, kaip žemė virkauja po kojom,
Nes ši vieta kvėpuoja netektim.
* * *
* * *
* * *
* * *
Siauri takeliai gniaužo skausmą Išėję nebūtin šią naktį nusileido,
Ir skujom šluosto ašaras sūrias. Žvaigždėm įspindo ties sava kalva.
Nustebęs mėnuo žvilgsnį kausto, Begalybė žvakių ant Vėlinių veido
Išvydęs žemėje žvaigždes. Sujungė gyvuosius viena malda...
* * *
* * *
* * *
* * *
Kasmet lapkritis ant slenksčio
Su žvakele rudeniui nusilenkia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-28 00:26:44
Pirmame posme suklumpa paskutinės eilutės rimas. Trečiame man visai nereiktų žodžio "viena". Gražus darbas ir nedvelkiantis Vėlinėms būdingu šalčiu. Ypač puiki pabaiga.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-10-27 18:56:31
Angele, bandau įspėti mįslę - kodėl toks kryžius? Labai artima tema - ruduo ir Vėlinės...Mes kiekvienas tą dieną paėmę chrizantemas einam susitikti...
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2007-10-27 18:48:04
Nieko ir nebepridursi. Pasirinkta forma iš tiesų įspūdinga. Tikroviškai vėlinės aprašytos.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-10-27 18:25:56
Sutinku su abiejų moterų ir vieno vyro nuomonėmis. Ir aš žaviuosi šiuo Tamstelės darbeliu. Tik kiek nustebino keistokas, dvigubas, kryžius. Ir dar, B.Angele, kiekviena strofa skirtinga ritmika skamba. Vadinasi, čia ne eilėraštis, o labai jautrių, vaizdingų, lyriškų trijų ketureilių ir vieno dvieilio mozaika, ar kas kita. Tačiau tai smulkmenos, nes darbas prasmingas ir, kaip sakoma, griebiantis už širdies.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-27 17:33:37
...jautriai ir poetiškai, rudenėjančios gamtos fone Vėlinės apdainuotos...taip, paskutinės dvi - super...