.                                                                * * *
                                                                 * * *
                                                                 * * *
                                                                 * * *

                                            Tenai, kur pušys debesis šukuoja
                                                    Ir kryžiai žemėn įsegti,
                                            Girdi, kaip žemė virkauja po kojom,
                                               Nes ši vieta kvėpuoja netektim.
                                                                 * * *
                                                                 * * *
                                                                 * * *
                                                                 * * *

               Siauri takeliai gniaužo skausmą               Išėję nebūtin šią naktį nusileido,
               Ir skujom šluosto ašaras sūrias.              Žvaigždėm įspindo ties sava kalva.
               Nustebęs mėnuo žvilgsnį kausto,             Begalybė žvakių ant Vėlinių veido
               Išvydęs žemėje žvaigždes.                     Sujungė gyvuosius viena malda...

                                                                 * * *
                                                                 * * *
                                                                 * * *
                                                                 * * *


                                              Kasmet lapkritis ant slenksčio
                                              Su žvakele rudeniui nusilenkia...