skersgatvyje,
kuriame pamišusios katės
įleidžia nagus į žaizdas,
kuriame sienos aprašinėtos
blogiukų maldomis,
ir kuriame niekada
neišaušta, stovi vyras.

atpažinčiau jį, bet
rūgštis išgraužusi veidą,
kakta išvagota
pilnaties raukšlių, o
žvilgsnis įbestas į žemę

ir, rodos, ji tuoj prasivers
iš nemielo sunkio,

bet viskas nuslūgsta.
vyrukas prisidega cigaretę
ir atsiremia prie sienos,
sulenkia vieną koją
ir leidžia suprasti,
kad turi kainą.

iš vakaro prieblandos išnyra
senyva moteris uždribusiais
vokais ir klausia:

– Už kiek parsiduodi?
Tyla.
– Už kiek, nelabasis?
Tyla.
– Eik velniop!

ir viskas prasmegsta.
tik lieka cigaretės nuorūka
lyg etiketė viskam, ko nepavyko
nupirkti.
ji rūksta rūksta, bet niekam
nepavyksta jos užminti.

ir niekas nebemato daugiau
to vyro, ir niekas nemato,
kad jis įsikibęs į parankę
lipa laiptais
į viršų, į apačią –
į niekur.