Esu balta drobė,
kurioje įrašytas
Tavo likimas,
kai rudenio ilgesiu
krenta spalvos į jūrą
bėgančiom bangom
ir šviesa mūšomis
ritas į aštrią
mėnesienos briauną.
Naktis suskyla.
Dienos strėnas
suveržiu ašutinėm virvėm –
laikas neįkvepia stingimo.
Šnabždančioj minioj
ieškau Tavo žvilgsnio –
kalbėki tyla,
joje atpažinsiu.
Vėtra
2007-10-26 14:16:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-07 17:42:36
kad tik virvės išlaikytų...
:)
intriguojantis - - -
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-28 15:47:05
tikrai zavu....
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-10-28 00:26:27
Žavi atviru, naturaliu, vaizdingu kalbėjimu, įdomiom metaforom ir potekstėm :)
Vartotojas (-a): zuvine_auksele
Sukurta: 2007-10-26 23:19:11
"rudenio ilgesiu krenta spalvos į jūrą"... gražu:)
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-10-26 19:04:46
Švelniai, jausmingai, tikrai puikūs šio eiliuko koplytstulpiai...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-26 16:54:01
Šviesus...
Į tokią ãštrumą, kuri vaizdo visumoje daugiau atspindi žmogaus sielą nei peizažą, ir susižeidimas k i t o k s...,
Rudeniniam ilgesyje pro dienos strėnomis veržiantį laiką susi"kalbėjimas tyla per žvilgsnį – p a s a k a n t i s...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-26 16:38:47
...toks betarpiškas šiltas, pilnas ilgesio/kalbėk tyla, joje atpažinsiu/... ar galima dar tyriau pasakyti...labai gražus...