Pasteliniai jausmai

Užuolaidas lietaus užtraukęs ant langų,
Šį vakarą Ruduo kalbėjos su Dangum:
Be sušalusių žodžių, be vaidų su vėju,
Tik pageltusiais lapais pažeme nušlamėjo...

                                          Rudens neskauda, jis tik duoda –
                                          Brandos ir išminties aruodą...
                                          Jei vasarą rankos saulės juostą išaudė –
                                          Tai Spalio danguj liūdesys nesimaudys.

Suraukus debesų raukšlėtą kaktą,
Padangė atsidusus taip atsakė:
„Aš kasdienybės dalis esu virš Žmogaus,
Tad nesmerki rudens ir nekaltink lietaus“.

                                           Dangus yra VIRŠ, Ruduo tiktai ŠALIA,
                                           Tačiau pastelines spalvas auginam savyje:
                                           Jos telpa į delną – saugumo uostą,
                                                                      Į ašarą džiaugsmo ant degančių skruostų,
                                                                      Į naštą darbų, kurie už durų lieka,
                                                                      Į vaikišką pasaką mažyliui prieš miegą...

Auginam šviesas paveiksluos dienų:
         Mažyčiais teptukais laimingų širdžių
                  Nutapom vainiką pastelės spalvų...
Besparnis angelas

2007-10-26 08:41:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-10-26 22:21:57

Ir paskutinės trys eilutės nusako visą esmę...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-10-26 20:52:33

gerai, kai surandamas saugumo uostas...

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-10-26 19:09:36

Širdimi paglostytos, jausmais užrašytos pastelinio rudens pastelinės spalvos.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-10-26 17:22:10

Bet, kartais gi būna taip, jog dangus šalia, o ruduo (gražiai pastelinis...)virš...

Pasteliškai jausmingas ir jausmingai pasteliškas...:-)

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2007-10-26 14:39:36

Jos telpa į delną – saugumo uostą,
Į ašarą džiaugsmo ant degančių skruostų,
Į naštą darbų, kurie už durų lieka,
Į vaikišką pasaką mažyliui prieš miegą...
Šios eilutės-nuostabios :)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-10-26 13:50:21

Man regis, kad toks strofų "išmėtymas" (gal aliūzija į debesis?) blaško skaitytojo dėmesį. O turinis patiko prasmingais pamąstymais, kai kuriomis vaizdingomis metaforomis. Sėkmės, Angele sparnuotas, o ne besparnis :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-10-26 11:56:48

ù....suraukus debesų raukšlėtą kaktą padangė....'-kap poetiška!
Nors jausmai ir pasteliniai,bet buskambėjo ryškiai-(gražiai).

Vartotojas (-a): daivulka

Sukurta: 2007-10-26 10:10:09

Ką jau čia ir bepasakysi - GRAŽU...