rudens nakviša

Santrauka:
ir nakviša, -
ištikimoji mano
kale –
akiplėša nakties,
užsnūsk

o įsaulėj šalpusnis
atsikosti
baltais pūkeliais

molžemio
delne
garstyčių skėčiai –
nėriniuoti
sostai –
geltonos pievų mintys

vakare
kažkur pupnoja
stepinė
vištelė
pakrūmėm glaustos ožinis
čiupnus

ir nakviša, -
ištikimoji mano
kale –
akiplėša nakties,
užsnūsk

užsnūsk
prigludusi prie dagio
ar erškėčio
sėklos
pelynų gaižulį
paliki man –
girdi?

raudonkepurė gervė aš –
išskrisiu
brėkštant
o tu į molžemį
sulįsk
pati


I.D.
2005, rugsėjis




Irna Labokė

2005-09-12 17:31:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2005-09-13 14:52:41

gamtos pasimėgavimas toks subtilus. Kuliminacija- pritrenkianti. bent mane ;-) Stiprus ir profesionalus darbas

:

Sukurta: 2005-09-13 06:30:12

pupnojantis
rugsėjis:)

Vartotojas (-a): Aiškiaregė

Sukurta: 2005-09-12 18:33:54

Labai skiriasi eilius iki nakvišos, ir po jos. pabaigai sakyčiau toks stipresnis, kietesnis. pradžia- minkštesnė, kiek lyriška. neblogai. :)

:

Sukurta: 2005-09-12 17:40:18

Svarbiausia, kad aš viską eiliuje supratau. Pirmuosius 50 metų ir aš čia nedrąsiai jaučiausi, o dabar priprantu.
Iš gero molžemio lipdai, Irna. Jei liks molio - nupirksiu. Puikus debiutas!

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2005-09-12 17:34:14

Nesupratau, ką reiškia pridėti kūrinį, nes pirmąjį tekstą čia spausdinu. Todėl gavosi visai nekuklu - save pridėti į mėgstamiausius. To nenorėjau :)