rudens nakviša
o įsaulėj šalpusnis
atsikosti
baltais pūkeliais
molžemio
delne
garstyčių skėčiai –
nėriniuoti
sostai –
geltonos pievų mintys
vakare
kažkur pupnoja
stepinė
vištelė
pakrūmėm glaustos ožinis
čiupnus
ir nakviša, -
ištikimoji mano
kale –
akiplėša nakties,
užsnūsk
užsnūsk
prigludusi prie dagio
ar erškėčio
sėklos
pelynų gaižulį
paliki man –
girdi?
raudonkepurė gervė aš –
išskrisiu
brėkštant
o tu į molžemį
sulįsk
pati
I.D.
2005, rugsėjis