Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano / Cézanne / paveikslui. Jis labai daug kartų tapė tą kalną, vis naujas gelmės melodijas atrasdamas..
******
Šakos erškėčio mėlynos, mėlynos
Sminga į tolumą šaltą bežadę--
Šventojo kalno sutemos vėlinas--
Ar mano širdį nešat suradę,
Kalnynų vėjai, vėjai benamiai,
Nuo balto skausmo, vėjai, pamėlę--
Ar ją nunešit mano jūs Žemei
Padovanoti, kaip džiaugsmo gėlę,
Kaip vyturėlį padangių mėlio,
Kaip neįminto sapno dvelkimą...
Kalno papėdėje rūkas įšėlo--
Paguodos tuopos taką skandina--
Šakos erškėčio mėlynos, mėlynos
Sminga į tolumą šaltą bežadę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-28 21:13:59
jausminga, tiesiog liejasi, auga....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-26 00:52:32
...Oi, kaip laukiu...Lietuvoje skaitysiu savo eilėraščius...ir būtinai pradėsiu nuo Čiurlionio, o kaip gi kitaip, mielas Pelėda...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-25 21:49:58
L y r i k a :-)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-10-25 17:23:43
Vis labiau nekantresnis noras išgirsti, kaip savo eilėraščius skaito Giedrė.
Tikiuosi, kad tai kada nors atasitiks. Žinoma, paprašyčiau pradėti nuo Čiurlionio. O kad Giedrė savo eilėraščiuose yra tik Giedrė, tuo, regis, jau visi įsitikinome.
Sėkmės būti TIK Giedre.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-25 11:30:38
Ilgesingai: " Ar ją nunešit mano jūs Žemei Padovanoti, kaip džiaugsmo gėlę,..." ir geliančiai erškėčių mėlynom šakom, tačiau viltingai "Kaip vyturėlį padangių mėlio". gražu.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-10-25 08:20:25
„...Šventojo kalno sutemos vėlinas--
Ar mano širdį nešat suradę,“
kaip raudona gija - nuo Sezano iki mūsų... Puikiai.