Tu nukirtai kopūsto galvą
Ir užsimojai vėl linksmai.
Man pasigirdo, kad pagalbos
Kažkas paprašė nelauktai,
Nes iš kopūstkočių ne sultys -
Gyvas kraujas laša dirvon.
Tariau: kažkas ne taip, prigulti
Eime, jau daug uždirbome.
Per kaklą prakaitas tekėjo.
Ne kraujas - mintyse kartojau.
Ilgai pievelėje gulėjom.
Paklausiau: apie ką galvoji?
Apie žalias kopūstų galvas,
Kuriom nuklojom pusę lauko.
Man akyse – raudonos spalvos,
Kaip kraujo dėmės plauko plauko...
Daugiau mes tądien nebekirtom
Galvų kopūstų sunerimę.
Gulėjom it beržai nuvirtę,
Džiovindami minčių sūrimą...
2003
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-24 22:43:36
...įdomios sąsajos kertasi, tikrai puikiai asocijuojasi tos kopūstų galvos...verta pamąstyti apie daug ką...
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-10-24 22:38:45
Džiovindami minčių sūrimą...
puikiai sudėliota :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-24 20:11:25
Asociacijomis nelengvomis. Bet, atrodo, ir nuovargis perteiktas tvirtai...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-24 14:03:54
Visai ne tokių eilių tikėjausi iš Sodininko - taigi nustebinot savo niūria ir giliai kabinančia gaidele... Yra apie ką pamąstyti... O nustebinot - gerąja prasme ;)