Tu nukirtai kopūsto galvą
Ir užsimojai vėl linksmai.
Man pasigirdo, kad pagalbos
Kažkas paprašė nelauktai,

Nes iš kopūstkočių ne sultys -
Gyvas kraujas laša dirvon.
Tariau: kažkas ne taip, prigulti
Eime, jau daug uždirbome.

Per kaklą prakaitas tekėjo.
Ne kraujas - mintyse kartojau.
Ilgai pievelėje gulėjom.
Paklausiau: apie ką galvoji?

Apie žalias kopūstų galvas,
Kuriom nuklojom pusę lauko.
Man akyse – raudonos spalvos,
Kaip kraujo dėmės plauko plauko...

Daugiau mes tądien nebekirtom
Galvų kopūstų sunerimę.
Gulėjom it beržai nuvirtę,
Džiovindami minčių sūrimą...

2003