Santrauka:
Kaip išmokti negyventi svetimu skausmu? Tarsi pačiai rožėm kelias klotųsi....
Baltapūkis mažas berniukas
Pažadėjo nupiešt man sparnus,
Bet šešiamečio rankoj pieštukas
Išbraižė atspindžius jausmų.
Tos melsvos drėgnos akutės
Tylėjo, nors tvino nuo žodžių.
Atrodo, suplyšau per pusę –
Tik savo žaizdų neparodžiau.
Sau prisiekiau tūkstantį kartų:
Svetimo skausmo negerti,
Gyvenimą kito pasvėrus,
Po darbo duris užtrenkti,
Kur ne mano gėla ir ne mano jausmai...
Bet nemoku, negaliu... ir žeidžia labai
Mažo berniuko nesugiję randai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-10-23 21:00:02
Va dabar matau, kur Tavo sparnai...
Jie tvarsto žaizdas, kai negyja randai... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-23 18:28:39
Jautriai. Ir atrodo, kad perskaitęs kažkuria savo minčių, jautimų dalimi prie to apie ką kalbama prisilieti...
(o rimo čia visai ir nereikia, nes... - bet kuriose eilėse jis ne tikslas, o tik priemonė...).
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-10-23 13:31:58
Skausminga išpažintis... jautraus žmogaus ir nuostabios vaikų psichologės.
Nuoširdus išgyvenimas, gyvas išsikalbėjimas, paliekantis nemažai minčių keliais atžvilgiais...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-10-23 12:03:33
Gražus realaus gyvenimo atspindys, sklindąs iš autorės jautrios sielos, skatinantis kiekvieną būti geresniu ne tik saviems, bet ir svetimiems likimo nuskriaustiems žmonėms :)
Vartotojas (-a): vyckenis
Sukurta: 2007-10-23 10:10:08
gražu. pakėlė nuotaiką šis kūrinukas
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-23 10:01:33
Netiesa, kad svetimo skausmo nebūna. Ir atrodo, kad čia savo darbą mylinčios gydytojos arba mokytojos žodžiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-23 09:37:34
...labai šiltas ,švelnus ir nuoširdus darbas...Tau tiktų sparnai...