Išlydžiu save
Pro neatveriamus
Nežinomybės vartus.
Tam, kad dar labiau skaudėtų.
Sukabinu grandinėmis,
Dabinu užraktais
Ir spynom puošiu
Savąją kančios dievybę.
Pamojusi ranka
Apsisuku,
Išsidraikiusius savo plaukus
Braukdama per
Jūsų sielų skausmų
Beprasmiškumą,
Per jūsų visų antkapius.
Iš čia, kur einu, nebegrįžtama.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-21 16:16:06
Šiek tiek užkliuvo frazė "iš čia, kur einu, nebegrįžtama", nes ji, deja, jau labai nuvalkiota. O šiaip gražus kūrinėlis, patiko.
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-10-21 13:28:17
skausmingai grazus...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-21 13:11:42
...erdvėje tarsi išsiliejęs skausmo žaibas , plaukia plačiai, trupindamas laiką...patiko, gražus...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-21 13:05:39
Skausmingas savęs išlydėjimas...