susėsim į riešuto kevalą
ir tinklą supinsim
sekundžių virpėjimais vėjyje,

nes

laikrodžiai vėlei suskubo
smerkti negrįžusius,
o Viešpaties soduose
mirtos vėl uždelsė.

vieniši mes skaičiuosim
dienas nuo šalnos lig šalnos
ir matuosime tolius akim –

kur platumos rąžosi
kirsdamos ilgumas,
o rudenys sminga į debesis
smėlyje.

karūnas karaliai nusiims
ir lydys į puodus,

kol

kaštonų rojaliais
lietūs baigs groti
rekviem ką tik
užgimusiems.