...
susėsim į riešuto kevalą
ir tinklą supinsim
sekundžių virpėjimais vėjyje,
nes
laikrodžiai vėlei suskubo
smerkti negrįžusius,
o Viešpaties soduose
mirtos vėl uždelsė.
vieniši mes skaičiuosim
dienas nuo šalnos lig šalnos
ir matuosime tolius akim –
kur platumos rąžosi
kirsdamos ilgumas,
o rudenys sminga į debesis
smėlyje.
karūnas karaliai nusiims
ir lydys į puodus,
kol
kaštonų rojaliais
lietūs baigs groti
rekviem ką tik
užgimusiems.