Nebus dienų lakių kaip vėjas,
Nebus ir vyturio giesmės aukštai.
Trumpam į šį pasaulį aš atėjus,
Ilgam užmigsiu po tėviškės klevais.
Bet aš rami, melsvoji paukštė,
Jau skrydis baigtas – aš žinau.
Tik savo paukščiams po plunksnelę
Išdalinsiu, kad skristi būt lengviau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-19 22:47:49
savidestrukcijos pėdsakai - išdalinsiu po plunksnelę. gerai, bet trūko stiprybės.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-19 22:19:23
...skausmingai gražus...pabaiga sušildyta begalinės meilės spinduliais...labai jaudinantis...