Nebus dienų lakių kaip vėjas,
Nebus ir vyturio giesmės aukštai.
Trumpam į šį pasaulį aš atėjus,
Ilgam užmigsiu po tėviškės klevais.
Bet aš rami, melsvoji paukštė,
Jau skrydis baigtas – aš žinau.
Tik savo paukščiams po plunksnelę
Išdalinsiu, kad skristi būt lengviau...