Santrauka:
Taip kalba mano nuoskaudos:(
Patale iškrakmolyto nerimo
Atsivėrė vatiniai vokai,
Kai beplaukę paniekintą moterį
Prie apspjaudyto lopšio radai,
Kai pakėlei sustingusią svetimą
Ir ne sykį prakeiktą minios –
Jos malda daugel vyrų išsekino,
Palytėta bergždumo kaitros.
Kam paglostei paniekintą moterį
Toj apspjaudytoj šoko aky –
Neilgam vyrus gailestis pakeri:
Keista tik, kad tu pats juo tiki.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-19 22:22:11
...stipriai...geras kūrinys...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-19 21:44:59
kaip visuomet: trumpai drūtai, gražiai, taikliai, jausmingai, nors ir su geliančia nuoskauda. O mane tai labai labai Jūsų eilės "kabina"...