Patale iškrakmolyto nerimo
Atsivėrė vatiniai vokai,
Kai beplaukę paniekintą moterį
Prie apspjaudyto lopšio radai,
Kai pakėlei sustingusią svetimą
Ir ne sykį prakeiktą minios –
Jos malda daugel vyrų išsekino,
Palytėta bergždumo kaitros.
Kam paglostei paniekintą moterį
Toj apspjaudytoj šoko aky –
Neilgam vyrus gailestis pakeri:
Keista tik, kad tu pats juo tiki.