Šviesią popietę įsidegė medžio kepurės.
Žali lapai užgeso, išblėso, keitėsi lyg chameleonai.
Saulėje - žaižaruojantis klevų raudonis.
Parko idilijoj slankiojo išblyškęs praeivis.
Tai juk ruduo, apsidžiaugęs, kad šildys trumpai.
Tik valkata prie skelbimų kolonos negeidavo žvarbos -
Jo apdriskusi kuprinė netalpino jokio šilto apsiausto.
Tarp rudens pabarstytų lapų užsispyręs vaikas
Tarsi suprasdamas stebėjo neklaužadą vėją,
Įsisukusį į bevardį krituolių verpetą.
Rytoj užges spaliai...
Šios naujienos nieks neišgirdo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-21 19:38:20
Kupinas gražių vaizdų, gyvybingas, rudeniškas, tik liūdnokas eilėraštis... bet tas liūdnumas jam labai tinka
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-20 14:02:44
Labai gyvas. Labai ryškus ir vaizdingas. :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-19 22:03:43
...ryškus,pilnas jaudinančio spindėjimo vėlyvo rudens paveikslas... labai gražiai nutapytas...
Vartotojas (-a): Ryškas
Sukurta: 2007-10-19 18:41:52
išgirdom išgirdom. gražiai apie rudenį.
http://ricardo-haiku.blogspot.com/
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-10-19 16:52:08
Mielas eiliukas, patiko. :)
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2007-10-19 15:16:40
Sakinys apie vaiką tiesiog žavingas :)