Šviesią popietę įsidegė medžio kepurės.
Žali lapai užgeso, išblėso, keitėsi  lyg chameleonai.
Saulėje - žaižaruojantis klevų raudonis.
Parko idilijoj slankiojo išblyškęs praeivis.
Tai juk ruduo, apsidžiaugęs, kad šildys trumpai.
Tik valkata  prie  skelbimų kolonos negeidavo žvarbos -
Jo apdriskusi kuprinė netalpino jokio šilto apsiausto.
Tarp rudens pabarstytų lapų užsispyręs vaikas
Tarsi suprasdamas stebėjo neklaužadą vėją,
Įsisukusį į bevardį krituolių verpetą.
Rytoj užges spaliai...
Šios naujienos nieks neišgirdo.