Santrauka:
margaspalvė ji.
Verkia vėjas laukuos,
lapelius nuo medžių nuplėšęs.
Barsto baltus žiedus
ramunėlė basa,
skęsta saulė šilų šlamesy
gelsvarėčiam...
Tyli toliuos laukai,
paslapties laukimu prisidengę.
Toj tyloj tu tyli,
tartum laikas darais,
kad pavasarį vėlei
apglėbus melsvą padangę,
apsiklotum žaliais laukų apdarais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-18 20:12:58
Kad mane kur, taip norėjosi parašyti herberai.
Anonimas
Sukurta: 2007-10-18 20:12:15
Laikas stovi auksiniu lapu prisidengęs tą vietą,
Aš bandau parašyti herbarai kažka - a nei tvorą, nei mėtą...
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-10-18 19:10:56
jautriai ir nostalgiškai... Patiko.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-10-18 15:01:42
labai gražūs tie laukai, "paslapties laukimu prisidengę"....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-18 14:55:10
...labai lyriškai, pasteliniame skambesy plaukia...gražu...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-18 12:25:10
manau, labiau jausmams tiktų, -
lengvas, saldus kalbėjimas
pradžia vaikams tiktų, vėliau surimtėja,
bet visumoj reikia redagavimo
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-18 12:24:17
svelnus kalbejimas. Graziai, su truputeliu virpancio ilgesio, pateikta rudenine nuotaika. :))