Verkia vėjas laukuos,
lapelius nuo medžių nuplėšęs.
Barsto baltus žiedus
ramunėlė basa,
skęsta saulė šilų šlamesy
gelsvarėčiam...

Tyli toliuos laukai,
paslapties laukimu prisidengę.
Toj tyloj tu tyli,
tartum laikas darais,
kad pavasarį vėlei
apglėbus melsvą padangę,
apsiklotum žaliais laukų apdarais.