Spalis rudenį mano išgėrė
Vien tik spalgenos spygčioja paliose
Į pietus nusidriekusios spėros
paskutinius voratinklius dalosi
Čia virš pustuščio šilo kranklys
Nebylus vėjo šuoruose vartosi
Jam gerai be kelių, nepaklys
Ir nereiks atgailauti jam vartuose
O ruduo, mano liūdnas sielądroži,
Lopinėliui nors skiedrą paliki
Ištekėjo jau dienos ir nekreša
O aš pats sutalpintas į: sykį...
tarit
2007-10-17 17:22:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2009-01-19 12:28:45
dėka jūsų šio: (2009-01-19) pavadinimu "Niūrumai", perskaičiau visus jūsų tekstukus, ir iš jų visų dar šis (be pavadinimo); poezija-eilėraštis. kūrinys. gražus. mintis nuosekliai vedama, puiki metafora tradiciniame santykyje į rudenį, apibūdinant rudenį; grakščiai. visas vystomas sklandžiai.
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-05-07 12:57:28
Eilėraštis stiprus, bet "spalgenos spygčioja paliose" tą stiprumą gadina. Kam man, ne pirmą dieną gyvenančiai, spėlioti žodžių reikšmes?
Nedaug pataisius būtų tobula :)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-10-26 13:46:38
Jautrus,gražus,spalvingas kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-10-18 00:38:59
Geras, stiprus kūrinys :)
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2007-10-17 21:34:18
Neįprasti žodžiai, jaukus paveikslas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-10-17 18:36:43
Brandus, kaip ruduo:)