Spalis rudenį mano išgėrė
Vien tik spalgenos spygčioja paliose
Į pietus nusidriekusios spėros
paskutinius voratinklius dalosi

Čia virš pustuščio šilo kranklys
Nebylus vėjo šuoruose vartosi
Jam gerai be kelių, nepaklys
Ir nereiks atgailauti jam vartuose

O ruduo, mano liūdnas sielądroži,
Lopinėliui nors skiedrą paliki
Ištekėjo jau dienos ir nekreša
O aš pats sutalpintas į: sykį...