Santrauka:
pasiklydusi vasara
pasiklydusi vasara
blūdinėja
po tuštėjančias pievas
ieškodama buvusio šurmulio
skruzdelyno duris
pastuksenus
užmūrytas
pavaryta sargybos šalin
susigūžia
nes namuose visi
jau pamiršo
beprotišką savo judėjimą
miega
patvory auksu spindintys
lapai
nebekalba
nebeplazda
tik nebyliai didžiuojas
savo įkapių
laikinu grožiu
o ruduo
spendžia spąstus
voratinkliuos
ir paklodėmis rūko
veja vasarą
jei sugauti negali
meldžia leist pailsėti
medituot
į atsiveriančią erdvę
žvelgiant tyloje
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-16 18:40:40
skruzdelyno -> skruzdĖlyno;
pajutau kiekvieną pievos žolelę, kiekvieną voratiklį, kiekvieną erdvę,
ir kiekvieną skausmo natą.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-10-16 16:15:43
Viskas būtų ok, jei ne tas tarmiškas blūdinėja.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-16 14:14:44
Labai šviesus, raiškus - iš tų mielųjų.
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2007-10-16 12:42:22
lengvai, tvarkingai, vaizdingai, įdomia mintimi perteikta.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-16 10:49:53
pagavo, eilėraštis pagavo pasteliškai - na, kaip rudeninis voratinklis...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-16 10:48:21
...gaila pasiklydusios vasaros.
....ir nebyliai didžiuojas savo įkapių laikinu grožiu lapai....nuostabi rudenio meditacija....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-16 10:20:59
...labai vaizdingas ruduo... su vasaros šešėliais šiltais jis toks mielas...